- užduris
- ùžduris sm. (1) DŽ, NdŽ, KŽ, uždurỹs (3b) Š, BŽ150, NdŽ, Sd 1. M, Rtr, Jz, Gs, Grg, Šts, Krš, Užv vieta už durų; tarpas tarp durų ir sienos: Ùždury kap vaikas pasikavojau, ir prabėgo Prn. Ùždury stributelis stovėj[o] ir klaũsė Azr. Uždurė̃[je] atsiliepė keistas balsas Pkl. Pastatyk šluotą į ùždurį Up. Dar avikailis, mačiau, besąs uždurė̃[je] KlvrŽ. Ùždurė[je] pamečiau krestį su roputėms Šv. Tos girnos ir stova ùždurė[je] Štk. Ponas, įsprukęs į kamarą, užlindo į uždurį M.Valanč. Uždury, kertelėj, užsiglaudusi stovi šėma karvelė Žem. ^ Nekviestam svečiuo vieta uždurė̃[je] Ms. 2. vieta, plotas išorinėje durų pusėje: Išsigauna į ùždurį NdŽ. 3. antrosios namo ar patalpų, slaptos durys: Par ùždurį ponai viską nešės ir nešas Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.